Kad visas jas žinai geriau, nei savo penkis rankos pirštus.

Manom.

Niekuo

LABAI, kiekvieną pertrauką ir visus langus universitete. Tik pas mus stalo futbolas labai paklausus, tai ne visuomet gaunu prieigą.

Kad nelabai turiu kuo didžiuotis.

Ar būtinai to turėjai paklausti šiandien? Kadangi šiandien planavau eiti spręstis KET testų į vairavimo mokyklą, sapnavau tą bjaurią moteriškę, tikrinančią ir prižiūrinčią mokinius egzamino metu. Mane pamačius pasakė, kad man tikrai neleis net bandyt laikyt egzamino.

Kompleksuodavau dėl svorio, nosies ir ausų. Užaugus supratau, kad svorį reguliuoja pats žmogus, o ne genai; nosis daro mane panašią į meškiuką, o elfiškos ausys visai žavu. Dabar kompleksuoju tik dėl pernelyg žemo intelekto arba dėl neišprusimo kai kuriais klausimais. Labai "kraunuosi" būdama šalia protingų žmonių ir mane siutina mano išsilavinimo stoka. Bet šis kompleksas padeda neužsisėdėt vietoj ir ieškoti, mokytis, tobulėti.
Bendrai paėmus - kompleksai tėra mūsų pačių išgalvotas reiškinys, kurį mums įdiegia neracionalūs visuomenės standartai. Iš prigimties žmogus kompelksų neturi, visa sau įsikalbam patys. Lygiai taip pat galim įsikalbėti, kad kompleksų neturime.

nepasitikiu. Nors šiaip ne. Pasitikiu. Galbūt net daugiau, nei reikėtų. Tačiau taip gyventi daug ramiau, maloniau, paprasčiau ir, galų gale, daug daugiau laimės gyvenime atsiranda, kai pasitiki žmonėm. mama visuomet kartoja,kad žmonėm pasitikėti nėra gerai, kad žmonės savanaudžiai ir ne visi "geradariai", bet mano jaunatviškas maksimalizmas, galbūt prigimtinis naivumas, o labiausiai - paskutinių metų praktika, rodo tai, kad kuo daugiau pasitiki žmonėm, tuo geresni jie darosi. Svarbiausia parodyti savo tikėjimą ir pasitikėjimą. Tuomet net iš asilų galima sulaukti labai gražių poelgių. Išbandytas ir šimtu procentų veikiantis metodas. Kuo daugiau gėrio aplinkai skleidi, tuo daugiau jo gauni pats.

ar aš vienintelė nežinau, kas tai yra? Panašu, kad atsilikau nuo mados

Trys dienos kojų kilnojimo. Po milijoną pakėlimų, du kartus per dieną. Krūvio nesijaučia, raumenų neskauda. iron man
tarp kitko, gerai, kai gali skaičiuoti dienas iki pavasario. Vienintelis skaičiavimas, kuris man pavyksta, tai dienų skaičiavimas iki n+k atsiskaitymų. Vakar puvau universitete nuo 8h ryto iki 19h vakaro su prostitucijos legalizavimo klausimu. Smegenyse raumenų skausmas jaučiamas labiau

su nauju arbatos receptu prie kompo. How cool is that

Jausmo, kai nori miego ir moki miegot. Dar pasiilgau gebėjimo mėgti save. Visai fainas jausmas.

Turėjau kelis vaikytstėj, praeities vaiduokliai kartas nuo karto aplanko, tačiau didelių nuoskaudų nelaikau. Dabar heiterių turiu tik manodrabužiuose, mano gerbėjai visuomet pariša mane, jei įkeliu ne savo rankytėm darytą nuotrauką drabužiui parduoti, neatsižvelgiant į tai, kad kitos 1000 nuotraukų yra mano.

Labas. Taip, klausimas ne tik nusibodęs, bet ir gerokai primirštas jo atsakymas. Tad šiuo metu atsakydama apie svorio metimą jausčiausi mažų mažiausiai apgaudinėjanti pačią save (kaip ir minėjau, priaugau pusę numesto svorio). Geriausius ir efektyviausius patarimus iš mano asmeninės patirties gali atrasti šiame tinklaraščio įraše http://cukruje-funk.blogspot.com/2011/08/food.html. Tikiuosi pagelbės :) Kaip žinia, svoris neauga "iš oro", tad ir maniškiai 10kg neatsirado iš niekur. Pastaruoju metu valgiau ne itin sveiką ar maistingą maistą (labai daug saldumynų), dažnai persivalgydavau, valgiau nereguliariai, nes retai kada turėjau laiko pavalgyti. Dėl didelio streso išsivystė nerviniai persivalgymai arba nuolatinis valgymas "už visą dieną". Dažniausiai rytais, man tik tuo metu turėdavau laisvo laiko valgyti. Žodžiu, pastarojo pusmečio valgymo ypatumais geriau nesivadovauti. Šiuo metu po truputį stengiuosi grįžti bent jau į padoraus maitinimosi vėžes ir labai tikiuosi, kad man tai puikiai pavyks :)

Darbą

ne. Visi išdavė formspringą su ask.fm'u

Tikrai nepamenu, ieškok nustatymuose :)

Kiekvieną dieną naudoju drėkinamąjį veido kremą su argano aliejumi (nors tai nėra makiažo priemonė, pamaniau, kad būtų naudinga tai paminėti), tuomet tepu makiažo pagrindą - pudrą (šiuo metu naudoju DIORSKIN NUDE), skruostus parausvinu mylimiausiais skaistalais (visų laikų mylimiausi e.l.f skaistalai), o akis paryškinu juodu akių tušu (dažniausiai tuo, kuris pirmas pasitaiko po ranka, o tokiu dažniausiai būna Maybelline Collossal Volum Express, mat kiti turimi Bourjois firmos dažo ypatingai sodriai ir ryškiai, juos palieku vakariniam makiažui, jei tokio prisireikia). Lūpas padažau lūpų balzamu (nors jį naudoju ir prieš miegą), o kartais, užėjus kvailumo tapsmui, padažau švelniai rausvais arba avietiniais blizgiais :)

Neturiu vieno mėgstamiausio dalyko universitete. Visi savotiškai žavūs, įdomūs ir mėgstami. Be abejonės, visa kas priklauso nuo asmeninio nusiteikimo, motyvacijos ir dėmesio sukaupimo. Šį pusmetį mokiausi bendravimo psichologijos, abstrakcijos ir realybės, ekonomikos, vadybos, verslo pagrindų, vadybos anglų kalba ir matematinės analizės. Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad matematinė analizė šį pusmetį labiausiai "grojo nervais", mat ji atima daugiausiai jėgų, pastangų, reikalauja daugiausiai koncentracijos ir susikaupimo. Bet visus universitete dėstomus dalykus myliu vienodai, nes myliu visa, ką darau :)

Ne. Visų pirma dėl to, kad nesu didelė facebuko mėgėja, fanatikė ar vartotoja, o jį naudoju tik reikalams ir ganėtinai retai veikiu kažką, kas neturėtų jokių kitų pakaitalų. Kita vertus, to padaryti tiesiog negalėčiau, nes facebooke veikia visos grupės, kurių dalyvavimas man yra labai svarbus - universiteto bendruomenės, ekonomikos grupės, Lietuvos mokinių parlamento, įvairiausių projektų bei festivalių. Dėl informacijos srauto, esančio jose, to padaryti tiesiog negalėčiau, o jei padaryčiau - prarasčiau daug naudingos ir reikalingos informacijos.